|
Tamsiau nei šiandien gal bus rytoj,
Sustojęs laikas skandins mus tyloj,
Nekalto vaiko veidas juodoj baloj,
Tai buvo vakar, šiandien ar bus rytoj?
Pradėjom nuo beždžionės, o baigiam robotais, atominėm bombom,
Gal vakarienei parako ir šviežio kraujo?
Nesvarbu, kūdikio ar vaiko,
Niekas nenumušit lavoninės tvaiko.
Pasibaigus realizmo, romantizmo,
Jau įsitvirtino terorizmo epoha.
Palikit kūdikius, motinas ir verkiančius vaikus,
Į rankas ginklus, kojas į batus ir tuoj žudysime vieni kitus.
Kas bus? Kas bus? O gi nieko nebus.
Nyksta žmonija, kada pabaiga? Kada nei vieno šikniaus neliks čia?
Šitoj skylėj, kur žmonės tampa gyvuliais, o gyvuliai dar labiau sugyvulėja.
Pamiršę Dievą ir jo įsakymus, žmonės kuria savus įstatymus,
Stato ir griauna, kad vėl galėtų statyti,
Žudo, turbūt, kad pelenus barstyti.
Ir tau tai teko matyti, nors TV ekrane,
Čia realybė, o atrodo, kad juodam košmare,
Deja, lieka vardai šaltame akmenyje,
Čia buvo žmonės, o čia jų nėra.
Tamsiau nei šiandien gal bus rytoj,
Sustojęs laikas skandins mus tyloj,
Nekalto vaiko veidas juodoj baloj,
Tai buvo vakar, šiandien ar bus rytoj?
(x2)
Senos knygos, mitai ir net Einšteinas nemelavo,
Trečiajame pasauliniam kovosim akmenim ir pagaliais,
Pamiršim Dievą, tikėsime velniais. Kas daros po galais?
Sėkla gerio ir jos vaisiai, nudegę šaknys,
Pragaro liepsna kankina žmones, vaikus, ponus ir beždžiones,
Dingo žmogiškumas, tampam gyvuliais, demonais ir jų pavaldniais.
Meilės nenupirksim pinigais pasauliui.
Gyvename kaip mokam, bet kažkam vis tiek trūksta vietos po viena saule.
Artėja pačių iškviestas škvalas,
Kalvėsime maldą, kai išmuš sekundė, kai ateis galas,
Pradės dienomis gesti šviesos, viešai publikuojamos valstybės tiesos.
Žemė, dangus į pilką masę, didžiulį sluoksnį pelenų nukasę.
Klausimas vienas: kada atplauks tie debesys ir tamsesnės dienos?
Tamsiau nei šiandien gal bus rytoj,
Sustojęs laikas skandins mus tyloj,
Nekalto vaiko veidas juodoj baloj,
Tai buvo vakar, šiandien ar bus rytoj?
(x2)
Pažymėti kaip netinkamąSiųsti dainos žodžius draugui |
|
