|
Aš jau nepamenu kiek kartų klydau, kiek kartų skaudinau tave,
Kiek kartų teko kristi ant kelių ir vėl norėti sugrįžti pas ją.
Apkabinti švelniai, pakuždėti į ausį tai, ko laukei seniai.
Akimirkos nuostabios, tavo bučiniai
Tu užpildei tą tuštumą, aš to laukiau seniai.
Džiaugiuos - neišėjai, kai rodės viskas griuvo,
Ir vėl iš naujo statėm, juk visko buvo.
Daug paaukojom, daug paaukoti tenka,
Aš noriu būt šalia, ištiesti ranką,
Kai tau sunku arba tiesiog kai gera,
Aš noriu būt šalia, tu man parodei kelią,
Parodei kelią į šypsenas ir laimę,
Išmokei džiaugtis, vėl ir vėl tikėti meile,
Tu man davei kur kas daugiau nei man reikėjo,
Žinau, kad mano šiluma ir tau padėjo.
Tu kaip angelas mano akyse,
Tavose taip malonu skęst jose,
Ir vėjas plaukuose švelniai darko juos,
Šitų akimirkų man niekas niekad neatstos.
(x2)
Galiu kalbėt metaforom, galiu būt aiškus,
Galiu būt atviras, galiu rašyti laiškus,
Jeigu skaitysi tu mano žodžius išlietus,
Jeigu savo pasaulyje paliksi man vietos,
Nedaug, nors mažos dalies noretųs,
Pamiršti tai, kas buvo, ateities gėlėtos.
Skylėtos namo sienos, netvirtas pagrindas,
Pradėkim nuo pradžių, aš būsiu atviras,
Jokių paslapčių, kortos atverstos.
Nenoriu pamest, nenoriu būt pamestas,
Ir tie šimtai pažadų, išbarstytų po smėlį,
Šimtai priežasčių kodėl nustoję tiketi,
Mes vis dar ieškom vienas kito akių,
Mes vis dar ieškom vienas kito, tikiu,
Tikiu - tu neišeisi lietui lyjant,
Tikiu, kad dar ne kartą tyliai šnabždėsim, kad mylim.
Tu kaip angelas mano akyse,
Tavose taip malonu skęst jose,
Ir vėjas plaukuose švelniai darko juos,
Šitų akimirkų man niekas niekad neatstos.
(x4)
Pažymėti kaip netinkamąSiųsti dainos žodžius draugui |
|
