Kristina Kazlauskaitė, Vidmantas Urbonas

 - Guodėja

Kai mane stoty palieka traukiniai,

Stoviu vienas modamas kažkam ilgai.

Mano tylūs kuždesiai

Vakaro erdvėj

Iškeliaus bėgiais tais ieškot tavęs.



Tu buvai guodėjas vienišų naktų,

Tavo švelnią ranką ir dabar jaučiu.

Kol aistros ugnis nurims,

Balsas kol užkims,

Suteik vilties sutikt tave

Nors vienoj stoty.



Aš noriu būti šalia kai tu miegosi

Ir bučiniais tave užkloti,

Saulę sutikti su tavim drauge.

Aš noriu visą ramybę paaukoti,

Kaip užkeikimą tau kartoti:

Tik nepalik daugiau manęs.





Kur tik eičiau, rodos, kad visur matau

Siluetą mielą ir pašaukt bandau.

Bet kita, deja, sustos

Ir nusišypsos,

Skaudi tiesa, bet širdyje

Vėl ir vėl viliuos...



Aš noriu būti šalia kai tu miegosi

Ir bučiniais tave užkloti,

Saulę sutikti su tavim drauge.

Aš noriu visą ramybę paaukoti,

Kaip užkeikimą tau kartoti:

Tik nepalik daugiau manęs.





Kažkur labai toli tyliai ūkia traukinys

Ir staiga aš suprantu: ten tu.



Aš noriu būti šalia kai tu miegosi

Ir bučiniais tave užkloti,

Saulę sutikti su tavim drauge.

Aš noriu visą ramybę paaukoti,

Kaip užkeikimą tau kartoti:

Tik nepalik daugiau manęs.





Originalas: Studija - Guodėja

Pažymėti kaip netinkamąSiųsti dainos žodžius draugui
Pažymėti kaip netinkamą
Kristina Kazlauskaitė, Vidmantas Urbonas - Dvi širdys, dvi istorijos
Komentarai
Vardas:
Komentaras:
Saugos kodas: saugos kodas
Įveskite saugos kodą:
 
Komentarų nėra
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai