Wezhlys, Messiah

- Nebegrįšiu

Vėjas atnešė man pasaką

Apie akis tavas, Apie šiltumą rankų,

Nors už lango balta, neatrodo šalta

Kūnas jaučia kvėpuoja sienos

Kai jis apie tave galvoja

Ne filme, ne, tikrovėj mes gyvenam

Kraujas tikras teka venom,

Ir žodžiai juk tikri, jis žino

Juk ji jau netiki tom pasakom,

Su pabaiga laiminga

Kas gali pasakyt ar tai prasminga?

Kai sminga žvilgsnis kažkur į tolį,

Kodėl į tolį?

Kai pagalvoji, toliau ir nesinori

Kiek žodžių, kiek minčių jau paleistų į orą

Kiek valandų ir kiek minučių

Mintims apie tave padovanota

Ir kartais rodos, naktis į dieną virsta

Jis niršta nesuprasdamas,

Kad dar gyvenimas, išties,

ir tos gražios melodijos, ir žodžių nepakanka

Supranta viską jis, supranta ji,

Bet ir toliau gyvena mintimis kartu...

Kiekvieną dieną, kalbėdami su vėju,

Jie pasaką ta pačią seka

O laikas bėga, upėm teka

Atimdami metus negailestingai

Jis rūpestingai perskaito

Jau apdulkėjusius lapus žodžius...

Žodžius,.. kurie skirti...

Atrodo tiek nedaug gyvenimas norėjo,

Skambučio vieno gal dviejų reikėjo

Sėdėjo jis linguodamas senoj kėdėj

Jo akyse kaip ir tada kai buvo jaunas

Žibėjo ašaros galvojant apie ją

Tą naktį tylią jis vėliai klausės vėjo

Dabar jau netikėjo pasakom

Jis pasikliovė tik nakties tyla

Kažkur liepsnoja liepsnos

Taip. Tai jo vidus jau nevilties pagautas

Jis žino, kad tai jau paskutinis raundas

Kovos tarp realybės ir minčių

Kovos jūsų gyvenimų...

Tik cigaretės dūmas, ir kavos puodelis

Seną širdį apramina,

Keldamas pavargusias akis, jis giliai atsidūsta,

Nuotrauka ant sienos primena

Dėl ko šita širdelė vis dar spurda

Užmerkia akis ramiai, aplinkui viskas balta,

Pasaulis kitas jau nebe šalta

Ir ant peties jis jaučia ranką

Kvėpavimą į kaklą karštą

Jau nebegrįšiu...

Tikrai jau nebegrįšiu, į niūrią beprotybę!..

Sušunką, ir miegaui amžinam užminga...

Pažymėti kaip netinkamą Siųsti dainos žodžius draugui


Pažymėti kaip netinkamą

Komentarai

Komentarų nėra